Vandens nuotėkio ir kokybės reguliavimas

Apie 90% pelkių „kūno" sudaro vanduo ir tai lemia, kad pasaulio pelkėse yra sukaupta apie 10% gėlo vandens resursų. Dalis pelkių sukaupdamos kritulių vandenį ir sausuoju laikotarpiu pamažu jį atiduodamos į aplinką amortizuoja vandens lygių svyravimus ir užtikrina stabilų vandens tiekimą. Išsklaidydamos vandens tėkmes pelkės taip pat apsaugo po jais glūdinčius ir greta esančius dirvožemius nuo erozijos.

Nusodindamos bei asimiliuodamos atitekančiame vandenyje esančias medžiagas pelkės pagerina vandens kokybę. Nusausintos pelkės, priešingai, dažniausiai tampa taršos šaltiniu, kuomet skaidantis durpei išplaunamos mineralinės, organinės medžiagos ir jomis teršiami žemiau esantys vandens telkiniai. Daugiausia problemų sukelia nitratai.


Šiaurinėje Škotijos dalyje nusausinus ir apželdinus miškų plantacijomis tūkstančius hektarų pelkių buvo smarkiai paveikta viso regiono hidrologija. Per kelis metus išdžiūvo ištisi upeliai, sustojo upių tėkmė. Nukentėjo ne tik gamta, bet ir patirti milijoniniai nuostoliai. Dabar didžiulės lėšos yra skiriamos nusausintų pelkių atkūrimui.

Centrinėje, Rytų Europoje bei Rytų Azijoje dėl sausinimo ir intensyvaus naudojimo žemės ūkyje degradavo dideli maistmedžiagėmis turtingų pelkių (žemapelkių) plotai, dėl ko smarkiai išsaugo vandens telkinių tarša azoto junginiais. Daugelyje tokių plotų ūkininkavimas vėliau pasirodė nerentabilus ir jie buvo apleisti.

Grįžti atgal

© 2010. UTVP/PAF projektas "Biologinės įvairovės išsaugojimas Lietuvos pelkėse".

sprendimas: IMODUS

UNDP GEF Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba Lietuvos respublikos aplinkos ministerija Gamtos paveldo fondas