Durpynų teikiama ūkinė nauda ir naudojimo pasekmės

Pelkės per amžius buvo svarbios žmonių pragyvenimui. Daugelyje pasaulio šalių pelkių vaidmuo neprarado svarbos ir šiandien. Tropikuose pelkėse renkami įvairūs vaisiai, gaudomos žuvys, medžiojami gyvūnai. Šiaurės Amerikoje ir Europoje pelkėse renkamos uogos bei grybai, didelis skaičius augalų rūšių naudojama medicinoje, kai kurie statybose ar kitose srityse. Nuolat atrandamos naujos augalų savybės plėsdamos panaudojimo sritis.

Žemės ūkis bei miškininkystė

Ne vieną šimtmetį Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Azijoje atviros pelkės buvo naudojamos ganiavai ir pašaro gamybai, o mišku apaugusios - medienos gamybai. Tai buvo tvarus pelkių naudojimo būdas, kuris nesunaikindavo naudą teikiančios ekosistemos.
Viskas pasikeitė prasidėjus industrializacijos erai. Tuomet pelkes pradėta masiškai sausinti žemdirbystei ar miško plantacijoms. Taip Vakarų Europoje buvo sunaikinta dauguma pelkių. Šiaurės Amerikoje bei Azijoje medienos gavyba daugeliu atveju buvo vykdoma nesausinant pelkių, taigi, nepažeidžiant ekosistemų funkcionavimo. Tik pastaraisiais dešimtmečiais didelėse tropinių Azijos pelkių teritorijose intensyviai kertami miškai, o pelkės sausinamos ir verčiamos aliejinių palmių plantacijomis.
Visur, kur atlikti didesnio masto pelkių sausinimo darbai, akivaizdžios durpės slūgimo, gaisrų, dirvožemio erozijos bei vandens telkinių taršos problemos.

Dėl pelkių sausinimo vykstanti durpių mineralizacija ir suslūgimas yra neišvengiami padariniai. Durpynų suslūgimo problematika yra itin aktuali pakrantėse. Pavyzdžiui, Olandijoje dėl sausinimo didelėse teritorijose durpės sluoksnis suslūgo nuo 4 m virš jūros lygio iki 2 m žemiau jūros lygio. Dėl klimato kaitos kylant pasaulinio vandenyno lygiui tokiose žemėse smarkiai padidėja užliejimo rizika, o kartu ir jų išsaugojimo kaštai.

Durpių gavyba ir panaudojimas

Durpės, daugiausiai Europoje, tačiau taip pat ir Pietų Amerikoje, jau kelis šimtus metų kasamos kurui bei kraikui. Panaudojimą kurui daug kur lėmė medienos trūkumas. Šiandien durpių naudojimas kraikui smarkiai sumažėjo dėl pigesnių alternatyvų (šiaudų), tačiau kurui jos vis dar naudojamos.

Dažnai durpės klaidingai įvardinamos kaip atsinaujinantis energijos šaltinis, tačiau taip nėra, nes panaudojamam durpės sluoksniui susiformuoti reikalingi tūkstančiai metų. Be to, deginant durpes išmetami dideli CO2 kiekiai - ženkliai didesni nei deginant gamtines dujas, o taip pat dyzeliną ar net akmens anglį. Pastaroji yra artimiausia pagal degimo metu išskiriamą CO2 kiekį, tačiau akmens anglis yra gerokai efektyvesnis kuras, nes ją deginant išsiskiria bevei tris kartus daugiau šilumos nei deginant durpes.

Įvertinus ekologinius ir ekonominius argumentus, durpių naudojimas kurui dabartinėmis sąlygomis yra sunkiai pateisinamas. Kur kas racionaliau naudoti atsinaujinantį energijos šaltinį - medieną ar jos atliekas, nes tai kaloringesnis kuras, išmetama mažiau azoto bei sieros junginių, degant susidaro mažesni pelenų kiekiai ir pelenų lydymosi temperatūra ženkliai didesnė, tad nekyla problemų su pelenų pašalinimu iš krosnies.


Paskutiniais dešimtmečiais durpės gavyba daugiausiai orientuota į auginimo substratų gamybą. Vien Olandija per metus sodininkystei importuoja durpės už maždaug 150 milijonų eurų. Rytų Europa yra yra vienas iš svarbiausių durpių tiekėjų.

Lietuvoje kasmet iškasama vidutiniškai po 3,1 mln. m³ durpės (2005-2008 metų duomenys). Didžioji dalis - mažaskaidės durpės substratų gamybai - kasamos nusausintose aukštapelkėse. Beveik visas kiekis yra eksportuojamas. Įvertinus durpių kasybos ekologinę žalą pastarąjį dešimtmetį vis daugiau dėmesio skiriama alternatyvių substratų gamybai. Kai kurios šalys jau yra parengusios konkrečius durpių substratų naudojimo šalyje atsisakymo planus. Šiuo tikslu naudojamas specialiai atrinktas augalinės kilmės kompostas, medžių žievė, medienos pluoštas ar kokoso vaisių plaušas. Galbūt labiausiai šioje srityje yra pažengusi Jungtinė Karalystė, kurioje pagal parengtą Biologinės įvairovės išsaugojimo strategiją iki 2005 m. buvo pasiekta, kad ne mažiau nei 40 % šalyje parduodamų substratų būtų be durpės bei numatyta, kad iki 2010 pabaigos tokie alternatyvūs substratai sudarytų ne mažiau kaip 90%.  2010 m. siekiant įgyvendinti kovos su klimato kaita programą nuspręsta užtikrinti, kad nuo 2020 m. 100% šalyje mėgėjiškam naudojimui parduodamų auginimo substratų būtų be durpės.

Nedideli kiekiai durpės taip pat panaudojami gydomaisiais tikslais: purvo vonioms, aktyvuotos anglies gamybai.

Deja, jau kelintą dešimtmetį durpynai naudojami ateities kartų sąskaita, nes susikuriant trumpalaikę ekonominę naudą sukuriamos ekologinės, o kartu ir ekonominės problemos paliekamos ateičiai. Teisingo ir tvaraus ūkinio durpynų naudojimo užtikrinimas - nedelsiant spręstinas uždavinys.

Grįžti atgal

© 2010. UTVP/PAF projektas "Biologinės įvairovės išsaugojimas Lietuvos pelkėse".

sprendimas: IMODUS

UNDP GEF Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba Lietuvos respublikos aplinkos ministerija Gamtos paveldo fondas