Pelkės ir durpynai. Kas yra kas?

Pelkės apibrėžiamos kaip nuolat įmirkę žemės paviršiaus plotai, kuriuose auga drėgmę mėgstantys augalai ir kaupiasi durpės. Jei durpės sluoksnis plonesnis nei 30 cm, tokie plotai vadinami supelkėjusiomis žemėmis.

Skirtingai nei pelkės, kuriose auga durpes formuojantys augalai ir vyksta durpėdara, durpynais (angl. peatlands) vadinami visi žemės plotai, kuriuose yra susiformavęs storesnis nei 30 cm durpės sluoksnis.

Pasaulyje yra aptinkama didelė pelkių įvairovė, kuri priklauso nuo geografinio regiono, vietovės ir augalijos tipo, tačiau supaprastinant galima išskiriami du pagrindinius pelkių tipus:

Žemapelkės - pelkės, kurios maitinamos daug mineralinių medžiagų turinčių gruntinių ir/ar paviršinių vandenų. Jose auga specifinė, prie didelio drėgnumo ir maistmedžiagių gausos prisitaikiusi augmenija.
 

Aukštapelkės - kritulių maitinamos pelkės, kurių augmenija yra prisitaikiusi išlikti esant dideliam drėgnumui ir nedideliems maistmedžiagių kiekiams vandenyje.



Tiek aukštapelkės tiek žemapelkės gali būti apaugusios mišku arba atviros, su vyraujančia samanų ar viksvų danga.

 

© 2010. UTVP/PAF projektas "Biologinės įvairovės išsaugojimas Lietuvos pelkėse".

sprendimas: IMODUS

UNDP GEF Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba Lietuvos respublikos aplinkos ministerija Gamtos paveldo fondas