Durpynų naudojimas, gaunama nauda ir ekologiniai kaštai

Lietuvoje 43 % durpynų yra apaugę mišku. Dižioji jų dalis naudojami miškų ūkyje. Dalis patenka į saugomas teritorijas.

37 % durpynų naudojami žemės ūkyje.

7 % durpynų yra priskirti durpių gavybai arba apsausinti siekiant vystyti durpių gavybą.

24,5 % durpynų yra saugomose teritorijose, tačiau tik 46,5 % jų yra natūralios pelkės. Daugiau nei pusė yra pažeisti sausinimo.

Durpynų naudojimo skirtumai lemia gaunamą ekonominę naudą ir patiriamus aplinkosauginiai kaštus.

Didžiausia ekonominė nauda iš hektaro gaunama kasant durpę, tačiau patiriami ir didžiausi aplinkosauginiai kaštai, pvz.: 2007 m. bendroji pridėtinė durpių sektoriaus sukurta vertė buvo 59,6 mln. litų, o ekologiniai kaštai - 60,7 mln. litų! Daugiau

Mažiausia ekonominė nauda gaunama naudojant nesausintas pelkes (renkant gamtos gėrybes, kertant mišką, šienaujant bei ganant), tačiau nepatiriami ir aplinkosauginiai kaštai, užtikrinamas ilgalaikis pelkių naudojimas, vertės išsaugojimas, nepažeidžiamos ekologinės funkcijos. Daugiau


Durpynų naudojimas žemės ūkyje

Durpynų naudojimas miškų ūkyje

Durpynų naudojimas durpių gavybai

Nesausintų pelkių taikiama nauda. Durpynai saugomose teritorijose

 

Ekologiškai ir ekonomiškai (ilgalaikėje perspektyvoje) teisingiausias yra nesausintų durpynų naudojimas.

Nesausintos pelkės tūkstančius metų buvo naudojamos ir ateityje gali būti tvariai naudojamos gamtos gėrybių (vaistažolių, uogų, grybų) rinkimui ar žemės ūkyje (pašarų, biomasės gamybai) bei miškų ūkyje. Atskirais atvejais pelkių panaudojimas pramoninėms spanguolių ar šilauogių plantacijoms gali būti ekologiškai pateisinamas (išsaugoma durpė, užtikrinama daugelis ekologinių durpynų funkcijų) ir ekonomiškai prasmingas.

Ilgalaikio tvarumo užtikrinimas, o ne trumpalaikės ekonominės naudos siekimas turėtų būti pagrindinis žmonijos uždavinys planuojant gamtos resursų naudojimą. Durpynų atveju toks naudojimas galimas tik nesausintuose plotuose - pelkėse.


© 2010. UTVP/PAF projektas "Biologinės įvairovės išsaugojimas Lietuvos pelkėse".

sprendimas: IMODUS

UNDP GEF Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba Lietuvos respublikos aplinkos ministerija Gamtos paveldo fondas