Pagal VšĮ Gamtos paveldo fondo 2010 m. atliktą duomenų bazių analizę, durpynai užima 9,9 % šalies ploto (1 lent.). Panašią teritorijos dalį durpynai sudaro ir kaimynėse šalyse: Latvijoje – 10,4 %, Baltarusijoje – 11,5 %.

1 lentelė. Durpynų ir pelkių plotai Lietuvoje.

Eil. Nr.	Teritorija	Plotas, tūkst. ha	% durpynų ploto	% šalies ploto
1	Bendras durpynų plotas	646,04	100	9,9
2	Pažeisti durpynai	467,92	72,4	7,2
2.1	Mišku apaugę sausinti durpynai	162,16	25,1	2,5
2.2	Bemiškiai sausinti durpynai	283,43	43,9	4,3
2.3	Durpių karjerai	22,33	3,5	0,4
2.3.1	Eksploatuojami	17,58	2,7	0,3
2.3.2	Apleisti	4,76	0,7	01
3	Pelkės	178,12	27,6	2,7
3.1	Pelkiniai miškai	123,22	19,1	1,9
3.2	Bemiškės pelkės	54,9	8,5	0,8

---

Pažeistuose durpynuose, kurie sudaro 72 %, nebesiformuoja durpė ir vyksta skirtingo intensyvumo durpės skaidymasis su visomis su tuo susijusiomis pasekmėmis (šiltnamio dujų išsiskyrimu, vandens tarša ir kt.). Didžiausias durpių skaidymosi greitis ir didžiausi ekologiniai kaštai patiriami durpių karjeruose, kiek mažesni - žemės ūkyje naudojamuose plotuose, mažiausi - miškuose.

Bendras išlikusių nesausintų Lietuvos pelkių plotas – 178,12 tūkst. ha ir tai sudaro 28 % visų šalies durpynų arba 2,7 % teritorijos. Tarp jų daugiausia žemapelkių (61 %). Aukštapelkės sudaro tik 16 %, likusius 23 % - tarpinio tipo pelkės (šie duomenys yra paremti dirvožemių duomenų baze Dirv DB10LT, todėl vertinant pagal augalijos dangą, žemapelkių, tarpinių pelkių ir aukštapelkių plotų santykis gali skirtis).