Globalaus klimato reguliavimas

Pelkės - ilgalaikėje perspektyvoje efektyviausiai anglį (C) kaupiančios sausumos ekosistemos. Vykdydama fotosintezę pelkių augalija įsisavina atmosferos šiltnamio efektą sukeliančias anglies dvideginio (CO2) dujas ir anglis (C) yra panaudojamas organinės medžiagos "statybai". Augalijai apmirus ir mikroorganizmams skaidant audinius dalis anglies vėl sugrįžta į atmosferą, o likusi "užrakinama" durpėje.

Nors durpynai sudaro tik apie 3% sausumos ploto, jų durpėse per tūkstančius metų yra sukaupta tiek anglies, kiek jos yra visoje sausumos biomasėje, dvigubai daugiau nei miškų biomasėje, trečdalis anglies esančios visoje dirvoje ir apie trys ketvirtadaliai esančios atmosferoje.

Degraduojant durpynams ne tik nebevyksta durpėdaros procesai ir nustoja akumuliuotis CO2, bet ir durpei skaidantis arba ją deginant, per tūkstančius metų sukaupta anglis vėl anglies dvideginio pavildalu išmetama į atmosferą. Nusausintuose durpynuose dėl sąveikos su oru mikroorganizmai durpės klodą skaido po 1-7 cm per metus ir vidutiniškai iš hektaro vidutinėse platumose per metus į atmosferą išsiskiria iki 20 (tropikuose - iki 40) tonų CO2. Metiniai pasauliniai CO2 išmetimai dėl pelkių sausinimo, eksploatavimo ir gaisrų gali siekti 10% visų su iškastinio kuro naudojimu susijusių išmetimų.


Pastaraisiais dešimtmečiais Pietryčių Azijoje plečiant aliejinių palmių plantacijų bei dirbamų laukų plotus milžiniškose teritorijose buvo iškirsti ir nusausinti pelkiniai miškai. Vien dėl nusausintos durpės oksidavimosi kasmet į atmosferą išsiskiria apie 1300 milijonus tonų CO2. Be to, nusausintuose durpynuose lengvai įsiplieskia gaisrai. Per vieną didžiausių gaisrų 1997-1998 m. liepsnos Indonezijoje buvo apėmusios apie 2,2 milijonų ha durpynų. Per trumpą laiką ugnis prarijo tūkstančius metų akumuliuotą durpę į atmosferą išmesdama troškius dūmus ir apie 5% pasaulio metinio antropogeninio CO2 kiekio, paveikdama milijonų žmonių sveikatą bei padarydama milijardinius ekonominius nuostolius.

Durpynų gaisrai - didžiulė problema ir Lietuvoje. Kasmet kyla dešimtys didesnių ar mažesnių durpynų gaisrų. 2004 m. vasrą prie Vilniaus kilusių nusausintų ir apleistų durpynų gaisrų metu sostinėje bei jos apylinkėse oro užterštumas pasiekė rekordinį lygį, buvo pakenkta daugelio žmonių sveikatai, išdegė dideli durpės plotai, išmesti dideli
CO2 kiekiai.

Grįžti atgal

© 2010. UTVP/PAF projektas "Biologinės įvairovės išsaugojimas Lietuvos pelkėse".

sprendimas: IMODUS

UNDP GEF Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba Lietuvos respublikos aplinkos ministerija Gamtos paveldo fondas