Durpynų naudojimas žemės ūkyje

Apie 14-20 % pasaulio pelkių yra sausintos žemės ūkiui, Europoje ši dalis siekia 14 %, Lietuvoje - apie 37 %. Kaimynėse valstybėse (Lenkija, Rusija, Baltarusija) žemės ūkiui tenka panaši durpynų dalis kaip ir Lietuvoje.

Nėra tikslių oficialių duomenų apie durpynų naudojimo žemės ūkyje pobūdį. VšĮ Gamtos paveldo fondo atliktos duomenų bazių analizės rezultatai pateikiami lentelėje.

Žemės ūkio sektoriuje naudojami arba dėl šios veiklos pažeisti durpynai  Plotas, tūkst.  ha  % visų durpynų
 1. Tiesiogiai žemės ūkyje naudojami arba naudoti durpynai   225,6  34,9
    1.1. Naudojamos durpynų pievos ir ganyklos      182,2     28,2
    1.2. Naudojama ariama žemė      11,6     1,8
    1.3. Apleisti žemės ūkyje naudoti durpynai      31,8     4,9
 2. Dėl žemės ūkio veiklos pasausėjusios ir (arba) ekstensyviai žemės ūkyje naudojamos teritorijos   16,2  2,5
    2.1. Dėl žemės ūkiui skirtų durpynų sausinimo pasausėjusios teritorijos      9,8     1,5
    2.2. Ekstensyviai naudojami su natūraliu arba atsinaujinusiu hidrologiniu režimu durpynai      6,4     1,0

Nusausintus durpynus naudojant intensyviam žemės ūkiui patiriami dideli ekologiniai kaštai dėl šiltnamio dujų išskyrimo (didžioji kaštų dalis), vandens taršos, augmenijos sunaikinimo bei gaisrų. VšĮ Gamtos paveldo fondo užsakymu atliktos studijos duomenimis šie ekologiniai kaštai vidutiniškai sudaro 754 Lt/ha.  Be to, dėl durpynų sausinimo smarkiai nukenčia bioįvairovė, pasikeičia vandens nuotėkis, sumažėja jo apsivalymo galimybės. Visos šalies mastu minėti ekologiniai kaštai sudaro 177,6 mln. Lt

Didžiausia galima sukuriama pridėtinė vertė žemės ūkio sektoriuje naudojamuose sausintuose durpynuose gali siekti 203,8 mln. Lt, arba 1368 Lt/ha. Į šią sumą įtrauktos ir ES bei nacionalinio biudžeto išmokos.

Atsižvelgiant į ekologinius ir melioracijos sistemų palaikymo kaštus, kurie dėl durpės slūgimo ir kitų savybių yra didesni nei mineraliniuose dirvožemiuose, sausintų durpynų naudojimo žemės ūkyje turėtų būti palaipsniui atsisakoma. Durpynuose neturėtų būti investuojamos lėšos į susidėvėjusių melioracinių sistemų atkūrimą. Ten, kur melioracinė sistema dar funkcionuoja, turėtų būti sutelkiamos pastangos pastoviam augalijos dangos palaikymui, velėnos stiprinimui ir kiek galima aukštesnio gruntinio vandens lygio palaikymui (30-40 cm nuo dirvos paviršiaus). Tokios priemonės leistų sulėtinti durpės skaidymosi procesus, o kartu ir patiriamus ekologinius kaštus. Daugiau apie tausojantį durpynų naudojimą žemės ūkyje.

Grįžti

© 2010. UTVP/PAF projektas "Biologinės įvairovės išsaugojimas Lietuvos pelkėse".

sprendimas: IMODUS

UNDP GEF Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba Lietuvos respublikos aplinkos ministerija Gamtos paveldo fondas