Durpynų naudojimas durpių gavybai

Pramoninių telkinių plotas skirtas durpių eksploatacijai 2010 m. sudarė 4,8 % visų durpynų, o durpių gavyba buvo vykdoma 2,2 %. Tačiau dar 2,4 % durpynų - pažeisti ir apleisti kasybos plotai. Iš viso naudotas, naudojamas ar numatytas naudoti durpynų plotas sudaro 7,3 % šalies durpynų.

Šis sektorius, lyginant ekologinius kaštus, atsirandančius dėl ekonominės veiklos viename hektare, daro santykinai didžiausią žalą aplinkai. Ekologiniai kaštai durpių gavybai priskirtose/paveiktose teritorijose dėl šiltnamio dujų išmetimo sudaro apie 1641 Lt/ha. Šioje sumoje neįskaičiuotas didžiulis neigiamas poveikis bioįvairovei, vandens nuotėkio pokyčių pasekmės ir kiti ekologiniai aspektai, kurių ekonominis įvertinimas yra itin sudėtingas.
Didžiausi durpių kiekiai šalyje kasami auginimo substratų gamybai (3,1 mln. m³ durpės per metus (2005-2008 metų duomenys). Šiuo tikslu sunaikinamos prioritetinį apsaugos statusą Europoje turinčios gamtinės buveinės - aukštapelkės. Dėl didelės ekologinės žalos, Jungtinė Karalystė, Šveicarija ir kai kurios kitos šalys sparčiai žengia link durpės substratų naudojimo atsisakymo. JK užsibrėžė iki 2020 m. pasiekti, kad mėgėjams sodininkams ir daržininkams būtų parduodami tik įvairūs durpės neturintys substratai, kurių gamybos ekologiniai kaštai yra ženkliai mažesni.

Dalis durpės kasama kurui, tačiau atsižvelgiant į ekologinius ir ekonominius argumentus durpės naudojimas kurui yra nepateisinamas. Durpė, kaip apibrėžia Europos Sąjungos ir Jungtinių tautų teisės aktai, yra neatsinaujinantis energijos šaltinis. Durpės energetinis efektyvumas yra ženkliai mažesnis nei kito iškastinio kuro (anglies, dujų ar naftos produktų). Be to, deginant durpes išmetami dideli CO2 kiekiai - ženkliai didesni nei deginant gamtines dujas, o taip pat dyzeliną ar net akmens anglį.

Labiausiai pateisinamas durpės panaudojimas gydomosioms reikmėms - purvo vonioms ar aktyvuotos anglies gamybai. Šiems tikslams sunaudojami itin nedideli kiekiai durpės, tad poveikis aplinkai yra minimalus, o produkto panaudojimas sukuria didelę pridėtinę vertę.

Lietuvoje itin aktuali problema - išeksploatuoti ar dalinai išeksploatuoti ir apleisti durpynai. Tokios teritorijos sudaro 2,4 % visų durpynų ploto. Apleistose teritorijose yra itin didelė gaisrų tikimybė, vyksta durpės degradacijos procesai su visomis ekologinėmis pasekmėmis, todėl jos turėtų būti nedelsiant rekultivuojamos. Šiuo tikslu Aplinkos ministerija 2000 m. yra parengusi "Pažeistų durpynų naudojimo pagal tikslinę paskirtį planą", tačiau nusausintų durpynų atkūrimas į pelkes beveik nevyksta. Vandens lygis atkurtas tik Velniabalės ir Gegužinės nusausintuose bet neeksploatuotuose durpynuose (~100 ha teritorijoje).

© 2010. UTVP/PAF projektas "Biologinės įvairovės išsaugojimas Lietuvos pelkėse".

sprendimas: IMODUS

UNDP GEF Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba Lietuvos respublikos aplinkos ministerija Gamtos paveldo fondas